
Iš esmės yra du būdai skraidyti - plasnoti pačiam arba leisti kad tave neštų. Abu geri, abu naudingi, tačiau jei negimei ereliu, toli nenuskrisi.
kadangi labiau jaučiamės kaimo žvirbliais tegu kokiais kilniais paukščiais, pasirinkom, ne patiems sparnais mojuoti, bet leisti, kad mus neštų. Gal tai ir egoistinis būdas, bet kito nežinom, nesijaučiam tokie tvirti, kad galėtume įveikti visas audras ir vėjus.
Ir todėl jaučiam didelį dėkingumą Tam, Kuris mus neša ant savo sparnų. Tai geriausia, ką galima gauti. 91 psalmė sako:
"Jis pridengs tave savo plunksnomis, po jo sparnais rasi sau prieglaudą"
Praeitą mėnesį patyrėme, kaip išsiskleidžia Jo sparnai. nepaisant daugelio įvairių bėdų ir kliūčių, gyvename Jėzaus Kristaus malonėje. Šeši iš mūsų buvo krištyti Šventąja Dvasia ir gavo kitų kalbų dovana, atėjo keli nauji žmonės. Koks bebūtų oras, jaučiamės saugūs, kol Jis mus neša.