Pasirinkimas plaukti

Sveiki atvykę į vasarį. kaip liudija patirtis, tai didžiausių išbandymų ir suspaudimų mėnuo.

Praėjęs sausis, nors kandžiojosi šalčiai buvo geras - keletas žmonių pasirinko sekti Kristų, tris iš jų Dievas krikštijo Šventąja Dvasia. Prasiautė emigracijos banga, kuri 7 mūsiškius nunešė kiek toliau.

Taigi, o dabar vasaris. Krikščionybė nėra lengvas užsiėmimas, dažnai atsiduri tarp dviejų presų. Iš vienos pusės spaudžia pasaulis, šio pasaulio valdovas ir žmonės, iš kitos - Dievas. Kartais atrodo, jog galbūt yra lengvesnių kelių. Ar turim pasirinkimą?

Turim, ir mūsų sprendimas - plaukti prieš srovę.

Ėjimas paskui - jokių ginklų

Mėnuo jau beveik baigiasi, galima ir rezultatus suskaičiuoti. Žinoma, mes, žmonės, greiti skaičiuoti dydžius, procentus ir pasiekimus. Kaip ten bebūtų, tačiau visada atsiliekame nuo Viešpaties plano. Biblija išsako Dievo troškimą:"Kad visi išsigelbėtų ir pasiektų tiesos pažinimą". Kol yra nors vienas neišgelbėtas žmogus, tol planas nebus įvykdytas.
Tačiau ar mes sekame ir kiek sekame? Ar girdime Ganytojo balsą, kad galėtume sekti paskui? Mes meldžiamės, kad Dievas kalbėtų žmonėms ir tikim, kad Jis netyli.
Sekmadienį po maldų vienas žmogus pasakė:"Jau kelintą kartą sapnuoju tarybinę armiją. Jokių ginklų, jokio muštro, tik leitenantas prieina ir rodo man Bibliją"...
Taigi, jokių ginklų, išskyrus Dievo ginklus. Biblija sako, kad mes - Jo ganyklos avys. Avys nesukurtos kovai, jos nelaksto po miškus ir neieško grobio. Avys girdi šeimininko balsą ir seka paskui. Kur veda Ganytojas? Į lankas, kuriose netrūksta maisto. Todėl esam mokomi pasitikėti, galbūt dabar reikia eiti per sniegą, per plikus laukus, tačiau Jis žino, kur mus veda. Pasitikėkim. Viešpačiui paklusnumas Jo balsui malonesnis negu mūsų pergalės ar rezultatai.

Pažiūrėkim pro langą

Sveikinimai su 2010 atėjusiais tikėjimo namiškiams ir visiems pažįstamiems.

Ką žada šitie metai niekas negali pasakyti. Praėjusieji bendruomenei buvo labai intensyvūs - Dievas karpė, grynino, apipjaustė ir valė. Tai ne visai malonus procesas mūsų kūnams, tačiau jam pasiduoti verta. Pergalės į mūsų gyvenimą ateina tada, kai palaužiamas mūsų kūniškumas ir apvalomi mūsų norai.

Panašu, kad ir šiais metais ramybės neturėsime. Viešpats rodo, kad Jis nenustos klibinti mūsų nusiteikimo, neduos miegoti.

Žodis šiems metams bendruomenei iš Ozėjo 12 skyriaus. "Aš dar kartą apgyvendinsiu jus palapinėse, kaip iškilmingos šventės metu".

Kas įleidome šaknis į teologiją,jaučiamės tvirti ir saugūs, teks jas ištraukti ir pasisodinti, kaip tam medžiui, jūroje.

Pirma pilnametystė

Bendruomenėje su svečiais ir saviškiais atšventėme pirmą pilnametystę. Kamilei, kuri sulaukė šio garbingo jubiliejaus, - sveikinimai, ledai, saldainiai ir palinkėjimai.

Ledais labiausiai džiaugėsi vaikai, pilnametyste - tėvai:)

"Aš išliesiu Dvasios kiekvienam kūnui"

Fantastika, dar du žmonės gavo krikštą Šventąja Dvasia ir prabilo kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė kalbėti maldos susirinkimo metu. Galime matyti, kaip išsipildo, kas Biblijoje pasakyta per pranašą Joelį.
"Paskutinėmis dienomis, – sako Dievas, – Aš išliesiu savo Dvasios kiekvienam kūnui, ir jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus, jūsų jaunuoliai matys regėjimus, o senieji sapnuos sapnus". Apaštalų darbai 2;16-17

Apie skraidymą

Iš esmės yra du būdai skraidyti - plasnoti pačiam arba leisti kad tave neštų. Abu geri, abu naudingi, tačiau jei negimei ereliu, toli nenuskrisi.

kadangi labiau jaučiamės kaimo žvirbliais tegu kokiais kilniais paukščiais, pasirinkom, ne patiems sparnais mojuoti, bet leisti, kad mus neštų. Gal tai ir egoistinis būdas, bet kito nežinom, nesijaučiam tokie tvirti, kad galėtume įveikti visas audras ir vėjus.

Ir todėl jaučiam didelį dėkingumą Tam, Kuris mus neša ant savo sparnų. Tai geriausia, ką galima gauti. 91 psalmė sako:

"Jis pridengs tave savo plunksnomis, po jo sparnais rasi sau prieglaudą"

Praeitą mėnesį patyrėme, kaip išsiskleidžia Jo sparnai. nepaisant daugelio įvairių bėdų ir kliūčių, gyvename Jėzaus Kristaus malonėje. Šeši iš mūsų buvo krištyti Šventąja Dvasia ir gavo kitų kalbų dovana, atėjo keli nauji žmonės. Koks bebūtų oras, jaučiamės saugūs, kol Jis mus neša.

Klonų ataka - eilinis epizodas

Kas įvyko per mėnesį? Daug kas. Krikščioniškas gyvenimas nėra vien ėjimas pasišvilpaujant. Ko gero, šį mėnesį patyrėme ne vieną ataką. Viena, ką išmokome - viską Viešpats paverčia į gera, net ir tai, kas bloga. Esame mokomi Jokūbo laiške užrašytų žodžių "Mano broliai, laikykite didžiausiu džiaugsmu, kai patenkate į visokius išbandymus. Žinokite, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę".

Ramaus gyvenimo tikėtis vargu ar galime, o ir nesiekiame, nes parašyta, kad kiekvienos bažnyčios, net ir pačios mažiausios paskirtis yra ta, kad "dabar per bažnyčią taptų žinoma kunigaikštystėms ir valdžioms danguje visokeriopa Dievo išmintis" Efeziečiams 3;10.

Iš kur atsiranda klonai? Savo vasalus pasiunčia kunigaikštystės ir valdžios. Jie stiprūs, pikti, įtakingi ir ginkluoti, o mes turime tik viltį. Beje, klonai nežino, kad viltis niekada neapgauna.